- tęvgalis
- tę́vgalis sm. (1) I, DūnŽ, OGLI14, Šts, Skd, Pp, Vkš, tę̃vgalis (1) KŽ; A1883,262, Ls plonasis galas: Aš imsu [rąsto] drūktgalį, o tu tę́vgalį KlvrŽ. Ant tę́vgalio medis minkštesnis, ir ablius, rodos, daugiau kimba Grg. Iš eglės tę́vgalių rąstų nepadarysi Užv. Aš lentelę, ant kurios bitės iš aulio išeita, pro angelę taip įkišu, kad tęvgalis į antrą pašalį aukštyn linkui laukon išeita S.Dauk. | Sodos tęvgalis ir drūktgalis turėjo po vieną karčemą Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.